Psichologas

Psichologas nėra tavo priešas
Psichologinės pagalbos paskirtis – stiprinti mokinių psichologinį atsparumą ir psichikos sveikatą, prevencinėmis priemonėmis skatinti saugios ir palankios ugdymuisi aplinkos progimnazijoje kūrimą, padėti mokiniams atgauti dvasinę darną, gebėjimą gyventi ir mokytis, aktyviai bendradarbiaujant su jų tėvais (globėjais, rūpintojais).

Psichologėmis progimnazijoje dirba

Informacija

Moksleivių, jų tėvų ar mokytojų konsultavimas

Tai pagrindinė mokyklos psichologo veiklos kryptis. Konsultacijų metu aptariami, nustatomi ir sprendžiami moksleivių ar su vaiko ugdymu susiję tėvų (ar globėjų), mokytojų sunkumai, pristatomos bei aptariamos rekomendacijos. Mokyklos psichologė dirba pagal psichologinio palaikymo/lydėjimo modelį, kur psichologinė pagalba ir tikslai siejami su ugdymo praktika, tačiau dėmesio centre yra vaikas. Pagal šį modelį psichologo veikla siejama su socialine, šeimos ir pedagogine sistema, kurioje vaikas realiai egzistuoja. Tačiau psichologas aktyviai nekoreguoja vaiko aplinkos. Šeimos santykiai psichologiniame konsultavime liečiami tiek, kiek tai siejasi su vaiko problemomis, o mokytojai ir kiti mokyklos bendruomenės nariai konsultuojami tik moksleivių ugdymo klausimais.

Konsultuojant vyresniųjų klasių moksleivius, su vaiko mąstymu, emocijomis, elgesiu yra dirbama ne darant specifinius psichologinius poveikius, o bendraujant su vaiku ir sudarant jam sąlygas pasirinkti atitinkamą problemos sprendimo būdą. Konsultavimo proceso metu vaikas išmoksta sąmoningai rinktis, konstruktyviai spręsti neišvengiamus konfliktus, įsisavinti individualiai reikšmingus ir svarbius pažinimo, bendravimo, savęs supratimo metodus bei produktyviai prisitaikyti prie mokyklos ir tėvų reikalavimų. Tai padeda vaikui sėkmingai mokytis ir psichologiškai vystytis mokyklos socialinių santykių sistemoje.

Pradinių klasių moksleivių psichologinė ugdomoji – korekcinė veikla vyksta piešimo, žaidimo, lipdymo sesijų metu. Saugioje ir priimančioje aplinkoje aptariami vaikui svarbūs klausimai, svarstomos pasirinkimų ir prisitaikymo alternatyvos. Šie metodai pagal poreikį taikomi ir vyresnių klasių moksleiviams.

Konsultacijų metu visa paaiškėjusi informacija apie konsultuojamų asmenų gyvenimą ar sunkumus, saugoma kaip psichologo profesinė paslaptis ir atskleidžiama tretiems asmenims tik sutikus klientui (jei klientas vaikas, tai sutikus ir jo tėvams) ir užtikrinant, kad informacijos atskleidimas nepakenks konsultuojamajam. Tačiau, jei konsultacijų metu išaiškėja, kad konsultuojamas asmuo savo veiksmais kels grėsmę savo ar kitų gyvybei, kad moksleivis yra suaugusiųjų smurto, seksualinio išnaudojimo ir kitų nusikalstamų veiksmų auka, konfidencialumo ribos gali būti išplėstos ir psichologas apie tai informuoja atitinkamus asmenis bei institucijas. Konfidencialumas gali būti pažeistas dėl būtinybės skubiai hospitalizuoti konsultuojamą asmenį, taip pat, jei konsultuojamasis dalyvauja platinant narkotikus ar kituose pavojinguose nusikalstamuose veiksmuose, kuriuose gali nukentėti treti asmenys.

Konsultacijų trukmė – nuo 30 iki 50 min. Konsultacijoms siūloma registruotis iš anksto el. paštu greta.jusevic@gmail.com. Taip pat galima kreiptis per el. dienyną. Konsultacijos vykdomos, interesantai priimami 315A kabinete (III aukšte).

Psichologinis įvertinimas atliekamas tik moksleiviams, siekiant nustatyti vaiko intelektinės brandos stipriąsias sritis, ugdymosi ar bendravimo sunkumų prielaidas, įvertinant specialiojo ugdymo poreikius (prieš nukreipiant į Vilniaus Pedagoginę-psichologinę tarnybą). Vaiko specialieji ir bendrieji gebėjimai gavus tėvų (ar globėjų) sutikimą tyrinėjami tiek, kiek tai atitinka mokymo – auklėjimo veiklos logiką ir realų poreikį. Psichologinio įvertinimo išvados, apjungtos su informacija, gauta iš tėvų, mokytojų ir paties psichologo stebėjimo, padeda numatyti tiesioginio poveikio būdus siekiant užtikrinti optimalias sąlygas vaiko raidai ir sėkmingam mokymuisi. Psichologinis įvertinimas atliekamas tik moksliškai pagrįstomis ir Lietuvoje adaptuotomis metodikomis.

Psichologinis švietimas. Mokinių, tėvų, mokytojų švietimas vaiko raidos psichologijos, pedagoginės ir socialinės psichologijos klausimais. Klasės valandėlių ar organizuotų užklasinės veiklos užsiėmimų metu moksleiviai supažindinami su efektyviais bendravimo, konstruktyviais konfliktų ir problemų sprendimo būdais, įvairiais streso įveikimo metodais. Organizuojami metodiniai seminarai – diskusijos tėvams, mokytojams, kurių metu kūrybiškai analizuojamos ugdymo priemonės, ieškoma efektyvių bendradarbiavimo su vaiku metodų, keičiant neefektyvius auklėjimo bei mokymo stilius ir t.t.

Psichologinių problemų prevencija

• Rengiamos, organizuojamos ir įgyvendinamos prevencinės priemonės bei programos.

Mokiniai į mokyklos psichologą kreipiasi, kai:

• susiduria su mokymosi sunkumais, nenori mokytis ar lankyti pamokų;
• nori atrasti, koks mokymosi stilius jiems padės pasiekti geriausių rezultatų moksle;
• susiduria su įvairiomis baimėmis: lankyti mokyklą, kalbėti prieš klasę, rašyti kontrolinius, laikyti egzaminus ir kt.;
• nori pagerinti savo bendravimo įgūdžius: išmokti valdyti neigiamas emocijas, susidraugauti, atsisakyti drovumo;
• nori išmokti kūrybiškai spręsti problemas;
• susiduria su liūdesiu ar nerimu;
• gedi artimo žmogaus ar naminio gyvūnėlio;
• liūdi dėl to, kad skiriasi/išsiskyrė ar išvyko gyventi į užsienį tėvai (ar vienas iš jų);
• nori pasikalbėti su suaugusiuoju, kuris jo nebaus ir neišduos;
• susiduria su sudėtingomis gyvenimiškomis situacijomis: kur stoti mokytis ir pan.;
• abejoja dėl savo gebėjimų bei talentų;
• nori atsisakyti žalingų įpročių;
• nori tobulėti kaip asmenybė ir t. t.

Mokinių tėvai į mokyklos psichologą kreipiasi, kai:

• nori sužinoti vaiko nesėkmių mokykloje priežastis ir spręsti su jomis susijusias problemas (mokymosi motyvacijos, nepažangumo, pamokų nelankymo ir t.t.);
• nori, kad jų vaiko gebėjimai būtų psichologiškai įvertinti dėl specialiojo ugdymo paskyrimo;
• nori patobulinti bendravimo su vaiku ar vaiko auklėjimo įgūdžius;
• tiki, kad santykius su vaiku gerinti įmanoma ir niekada ne vėlu;
• vyksta skyrybų procesas ir tėvai rūpinasi vaiko psichologinės gerovės išsaugojimu;
• pasikeitė vaiko elgesys ir tėvai neatranda elgesio pokyčių priežasčių;
• vaikas mikčioja ar jam pasireiškia tikas;
• vaikas agresyvus, negebantis valdyti neigiamų emocijų;
• rūpinasi vaiko saugumu mokykloje;
• vaikas konfliktuoja su mokytoju ar klasės draugais;
• nori sužinoti ar kyla klausimų apie vaiko raidos ypatumus ir t. t.

Mokytojai į mokyklos psichologą kreipiasi, kai:

• nori nustatyti vaiko nesėkmingo mokymosi prielaidas ir bendradarbiauti padedant vaikui pasiekti jo gebėjimus atitinkančius rezultatus;
• nori parengti ir įgyvendinti mokymosi ar elgesio gerinimo priemones, individualizuoti ugdymą;
• nori sukurti palankų klasės mikroklimatą;
• nori paskatinti vaiko mokymosi motyvaciją;
• susiduria su krizinėmis situacijomis: smurtą šeimoje patiriantis ugdytinis, ugdytinio gedėjimas, savižudybė, pedofilijos atvejai, ir pan.